1. Skip to Menu
  2. Skip to Content
  3. Skip to Footer

Straipsniai

Socialinės valandos –galvos skausmas ar galimybė atrasti save?

Socialinės valandos daugeliui mokinių tai gali būti puiki alternatyva

realizuoti save kažkokioje jiems įdomioje veikloje. Tačiau yra ir kita dalis

mokinių, kurie nėra labai susidomėję socialine veikla, nes joje nėra įtrauktų

jiems įdomių dalykų. Štai šioje vietoje mokiniai dažniausiai pasidalija į dvi

puses: žmonės, kurie nuoširdžiai stengiasi jas rinkti ir kiti mokiniai, kurie gal

netgi nežino, kaip tas socialines valandas gauti. Tad šiame straipsnyje norime

pasidalinti savo ir aplinkinių mokinių patirtimi apie socialinę veiklą.

Mūsų Vytauto Didžiojo gimnazijoje, kaip ir kitose mokyklose, rinkti socialines valandas yra privaloma, per metus mokinys turi surinkti 10 valandų. Tad mes nusprendėme padaryti

apklausą ir sužinoti, kokiais būdais mokiniai jas gauna. Daugumos mokinių

pirmas atsakymas - už budėjimą gaunama kažkiek valandų, tačiau dėl mokykloje vykstančių remontų, šiais metais jo nėra, tad reikia sukti galvą ieškant kitų veiklų. Dažnas

atsakymas buvo pagalba mokytojams, pavyzdžiui: dekoracijų gaminimas,

suolų ,kėdžių nešiojimas, renginių organizavimas ir pan. Kiti mokiniai sakė

atliekantys socialinę veiklą ir už mokyklos ribų pvz., savanoriauja įvairiose

organizacijose ; padeda gyvūnų prieglaudoms, renka šiukšles, globoja senelius.

Tačiau yra ir tokių mokinių, kurie neranda arba net nebando rasti sau

įdomios veiklos, nes mano, kad iš to jokios naudos vis tiek nėra. Tačiau nuo

šios atsakomybės nepabėgs niekas, tad tokie mokiniai sukasi iš padėties ir

eina pas mokytojus, kurie iš gailesčio parašo socialines valandas. Dažniausiai tokie atvejai pasitaiko mokslo metų pabaigoje, tad ir darbai būna nesudėtingi, pavyzdžiui, knygų nunešimas į biblioteką, gėlių laistymas, klasės sutvarkymas ir t.t.

Mūsų mokykloje taip pat galima rinkti socialines valandas už naudingą

veiklą mokyklai. Tai gali būti sporto varžybos, įvairių mokslo dalykų

olimpiados, respublikines, kengūros ir t.t. Tokie mokiniai tikriausiai yra

labiausiai vertinami, kadangi jie neša žinią apie gimnaziją ir ją garsina savo

pasiekimais. Dažniausiai už tokią veiklą atsilyginama puikiu pažymiu arba

dideliu kiekiu socialinių valandų. Turbūt tokia veikla yra naudingiausia pačiam

mokiniui, nes taip jis garsina savo vardą ir žinomumą, taip pat įgyja žinių bei

patirties. Tad jeigu netrykštate noru stumdyti suolus ar padėti gyvūnėliams,galite patys paieškoti mieste veiklų, kurios leis atrasti save ar net gyvenimo prasmę, tuo gali įtikinti dvyliktokė Neringa Sendriūtė, kuriai savanorystė yra neatsiejama gyvenimo dalis.

Remiantis mūsų patirtimi, rinkti socialines valandas reikia pradėti dar nuo

rugsėjo mėnesio, o ne pasilikti metų pabaigoje, nes tokiu būdu yra didesnė

galimybė rasti sau įdomesnę veiklą. Tačiau norėtume paraginti ir mokyklą

pasistengti sudaryti kuo geresnes ir labiau traukiančias veiklas, kad tai

nebebūtų mokiniams tik prievarta atliekamas darbas, o dar viena galimybė realizuoti save.

Žėkaitė Rugilė ir Kotryna Levickytė, II a klasė

Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijos laikraštis "Atžalynas"